Kaip prisitaikyti prie realybės

Šį epigrafą juokais skiriu pamokančiam Martyno atsakui į vakar skelbtą Pauliaus rašinį. Martynas teigia, kad autorių teisės yra realybė, o nevaržomas kūrinių vartojimas esą tėra paika idėja, prieš kurią realybė „nesilenks“. Ar man vienam atrodo, kad šiandien internete yra visiškai atvirkščiai? Kaip ten bebūtų, „Машина времени“ žodžiai turi visiškai apčiuopiamą pagrindą. Pažiūrėkime, kas atsitinka, kai taikomasi prie žmogaus, ir kai ne. Mano asmeninis pavyzdys:

Pinigai, sumokėti už skaitmeninius kūrinius per pastaruosius du metus, programos ir žaidimai (beveik pilnai prisitaikę prie vartojimo: bandomosios versijos, globali rinka, konkurencingos kainos) – apie 4500 Lt. Knygos ir žurnalai (dalinai prisitaikę, iš esmės užsienietiški, didelė rinka, kol kas didelės kainos) – apie 400 Lt. Muzika (visiškai neprisitaikiusi, rakinta arba apribota geografiškai, klausoma tik per radiją) – 0 Lt. Kinas (visiškai neprisitaikęs, geografiškai apribotas, nėra skaitmeninės nuomos) – 40 Lt. Jei neprisitaikančiai prie žmogaus „realybei“ tai patinka, galime tęsti. Aš gi palauksiu. Paskutinė cituotos dainos eilutė yra „Однажды он прогнется под нас“.